BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Bacteria

Geografija.
Sėdėjau su drauge.
Paskutiniu metu nebesėdžiu viena.
Klasiokė padavė jai raštelį “Labas! Gal susitaikom ir vėl sėdim kartu?”.
Juokinga, bet taip jau būna mano klasėje.Tokios nesąmonės.
Draugė jai atrašė “Gerai, bet su Indre visvien draugausiu.”.
Tada vis klausinėjo ar nepykstu ir t.t.
Bet KODĖL turėčiau pykt? Už ką..?

Kiek pasaulyje daug kvailų žmonių…
Ir išvis… Viskas taip kvaila. Visur.
Ypatingai kai žmonės vieni kitiem sako “aš Tave myliu”.
Arba tie “draugai”.
“Draugai”, kurie išplepa visas Tavo paslaptis, kuriais negali pasitikėti.
Tai nervina. Nesąmonė.
Žmonės išvis yra tokie kvaili, taip nieko nesupranta…
Jie tokie savanaudžiai…
Tiesiog kvailiai.
Jiems pinigai stovi pirmoje vietoje.
Jie nėra dvasingi, nėra kažkuo ypatingi.
Jie nuobodūs. Jie nugyvena nereikšmingą ir idiotišką gyvenimą.
Ir jie tik kenkia. Kaip parazitai.
Bakterijos….
Jie nekenčia žmonių, kurie jiems kenkia, bet kartais net nepastebi kaip kenkia kitiems.
Sako, kad savižudybė blogai, bet patys prie jos priveda.
Ir jie to nesupranta. Jie nemato ką daro blogai.
Visur ir visada nori, kad juos gerbtų, bet negerbia kitų.
Ir galėčiau vardint ir vardint…
Bet nebenoriu. Liūdna apie tai galvot.
O taip norėtūsi, kad būtų kitaip… Taip norėčiau, kad jie nebūtų tokie kokie yra…
Kiek visko pakeisčiau…

Žinoma, yra ir normalių. Tikrai yra.
Benita, Diana, Kotryna, mano viena mokytoja… Ir daugiau nepažįstu.
Nors ir šiaip labai mažai turiu pažįstamų, bet matau kaip visi elgiasi, kaip kalba, ką daro…

Tiek daug atiduočiau, kad jie į viską žėtų kaip aš…
Norėčiau, kad į lietų žiūrėtų ne kaip į vandens lašus,
į žvaigždes - ne kaip į juodą lapą su mažais baltais taškučiais…
Kad bent kartą pasijaustų kaip gyvūnas zoologijos sode.
Arba medžiojamas kiškis,
pamatytų savo kūną kaip valgomą mėsą, kaip skerdžiamą kiaulę.

Ir visiškai nebežinau ką čia veikiu. Žmonių pakeist neįmanoma…
Na, taip, turiu atlikt misiją ir jau maždaug žinau kokia ji.
Bet tai sunku. Labai sunku…
Šiaip ar taip, žmonės to neverti. Neverta dėl jų stengtis.
Patys pridirbo nesąmonių - tegul patys ir gelbėjasi.
Susinaikins savo planetą ir gerai.
Kas man? Geriau nesuksiu galvos dėl jų.
Bet gyvūnai. Gaila man tų mažų bejėgių padarėlių, kurie turi kentėt per žmones.
Per didelę žmonių galią, kai žmonės net patys to nesupranta.
Jie nepagalvoja kiek visko gali, jiems svarbu galėt daugiau…

Labai liūdna…

Rodyk draugams

Scanner

Neseniai vėl gryžo mano nesveikas optimizmas…
Vėl juokiuosi iš visko.
O dar neseniai vėl vos nepradėjau pjaustytis…
Ir nebeišeina apsiverkti.
Kad ir kaip norėčiau…
Net per “Moon Child” neverkiau!
Ir per paskutinį Due le Quartz gyvą koncertą. Kai Miyavi ir vokalas verkė.
Kur mano jautrumas pabėgo?!

Na, bent šypsausi, nes man tikrai linksma ir nebesu kaip lėlė…

Dar susitvarkė sukandimas.
Po sesės smūgio į dantis, kelias dienas sukandimas buvo blogas.
Och, ta mano sesė…
Nebepykstu ant jos.
Žinau, jog ji dar pasigailės.

Jup, kažkas man šnabžda, kad visi kas man kažką blogo padarė - gailėsis.

Vėl linksmai gyvenu…^^

Rodyk draugams

Auuu….

Au…..
Noriu mirt. Labai.

Buvo taip, kad sesė pradėjo lįst, rėkt…
Susiginčijom.
Ji atbėjo, norėjo nuimt man ausines ir už  plaukų smarkiai patempė.
Čiupau jos plaukus ir rėkiau “patinka?!”.
Tada man ji vožė į dantis.
Skauda… Labai.
Iš burnos bėga kraujas, lūpa sutino.
Dantys net kliba.
Baisu…

Viskas, nusižudysiu. Atsibodo taip gyvent. Nėra dėl ko… Visi padugnės. nekenčiu žmonių. Savanaudžiai idiotai.

Rodyk draugams

Ar aš TIKRAI turiu būti čia?

Turiu kalių klasiokių. Ir nesakau to todėl, jog su jomis nelabai bendrauju, nelabai sutariu ar kažkas panašaus…

Būna, kad klasiokai <visiški idiotai> pradeda kokią vieną graibyt. O ji juokiasi, iš akių matosi, kad toks dėmesys patinka…

Būna, kad klaisokai pradeda atseginėt liemenėlę ir klausinėja kokios spalvos ji… Ir vėl - klasiokė juokiasi, matosi, kad jei linksma, nors vis sako “daunai, psichai…”.

Būna, kad per pertraukas vis sustoja ratuku prie palangės ir dažosi. Bet ko tokių nesąmonių reikia? Ar jos kompleksuoja dėl savo išvaizdos?

Būna, kad kelios vaikšto į soliariumus…

Būvo, kad viena susimušė exit'e.

Būna, kad klasiokai atėma iš jų kokų lūpdažį ir erzina jas, o jos - atseit pyksta ant jų, bet neslėpia savo šypsenų…

Rodyk draugams

Taion

Rytas. Pusryčiauju.
Vakar tėvas gėrė…
Girdžiu kaip tėvas pykstasi su motina ir pradeda rėkt: “tai kokio velnio į tą budėjimą eini?” ir keiksmažodžiai.
Tada neištvėrus jam sušunku: “tai kokio velnio Tu vakar visą dieną gėrei?!!!”.
Tėvas nusikeikia ir užsičiaupia…

Ar normalu, kad vaikas nekęstų savo tėvo, motinos, sesės, aplinkinių, namų..?



-Tu būsi daktarė.
-Ne, nebūsiu.
-O dar pamatysi kaip būsi…
- Ne Tau rinktis kuo aš būsiu. Čia mano gyvenimas - ne Tavo. Pamatysi, studijuosiu dizainą ir atidarysiu su drauge “Hipotermiją”. Arba išvarysiu į kitą šalį ir nutrauksiu ryšius su Lietuva.
-Galim lažintis, kad būsi…

O ar normalu, kad tėvas amžiais stengiasi prikišti savo nuomonę, savo įsitikinimus ir Tave valdyti?




- Tu visada tokia liūdna, nes neturi draugų. Ir matosi, kad Tavo gyvenimo tikslas - persipjauti venas.

Dėl vieno sesės sakinio vos vos nenusižudžiau... Ar dar kjažkam taip būna?



-Neprisimenu kaip motinai sakei, jog nusižudysi? <tyčiojausi iš sesės>
-Na, ir? O Tu pjaustaisi venas…
-O Tu dėl to net apsiverkei. <žvengiu iš jos>

Taip, buvo toks momentas, kad tekdavo pasiimti britvą. Ir nesigailiu - tai buvo vienintelis atsigavimo būdas. Ir vieną dieną, kai švarko rankovė pasislinko aukštyn, o pamoka buvo sujungta ranką pamatė 6tokė, kuri viską papasakojo draugams…

- Žėk - Tau po akimis yra gumburėliai! Gumburėlis! Vadinsiu Tave gumburėliu! Gumburėlis! Gumburėlis!

Iš manęs tyčiojasi tiek vyresni, tiek jaunesni…

Rodyk draugams

I'm happy!

Visų pirma, aš visai nesu linksma. Užrašiau tik Sads - happy eilutę, nes Kyoaru [vokalas] gražiai ją ištaria…

Paskutiniu metu mano gyvenimas tikrai sunkus.
Sunkus, nors to visiškai nesimato.
Pradėjau šypsotis kaip lėlė.
Taip, tikrų tikriausia lėlė.
Šypsausi kai kažkas mane pravardžiuoja,
kai man sunku,
kai liūdna…
Net kai skruostais rieda sūrios ašaros.
Visą laiką.
Ir ta amžina šypsena manęs visiškai nedžiugina.
Iš pradžių galvojau, jog tai - savęs apgavimas.
Deja, deja.. Visiškai nepadeda…


Rodyk draugams

3 dalykai dėl kurių verta gyvent

Šiandien ryte sugalvojau kelis dalykus dėl ko man neverta žudytis:

1. Joks gyvas padaras nėra vertas mano mirties.
2. Jei mirsiu, abejoju ar kas rūpinsis mano katinu ir kate [jie man svarbiausi padarai šitoj velnio skylėj].
3. Galiu bent truputėlį pakeisti žmones. Į gerą pusę.

Rodyk draugams

Goodbye

Say good bye just good bye
to all your worries good bye
Say good bye just good bye
without fear of change good bye


Klausau “Goodbye” ir vis negaliu suprast kodėl aš dar nemiriau…

just walking aimlessly
good bye to the treasures of exhausted days
going on, the signposts
the same as that first wind


Galėčiau mirt. Nusibodo viskas.=/

If you can't find a way
the many winding roads
shade your eyes from the sky Round & round
feeling scared about an unknown land
asking the tiny song


Hmm, gal tikrai vertėtų prisigerti vaistų..?

Please songs tell me true
no matter where I go
your melody'll keep on playing
someday again, even when I get lost on my own
if I can hear it, I can walk on merrily.



Arba persipjauti venas. Nors tada mirčiau tik po kokios valandos…

Say good bye just good bye
without fear of gettin' hurt good bye
let's throw away all the feelings
that we can't hold in our hands.


Dar galima apsirengti Gothic lolita ir pasivaikščioti kokioje laisvės alėjoje. Tada tai tikrai mirčiau..=DDD

Please songs tell me true
no matter where I go
your melody'll keep on playing
even if one day I lose my way
if I can sing, I will walk on with grace.

Bet prieš mirtį labai atkentėčiau… Uj…

Rodyk draugams

†Hide

Hide - JRock atlikėjas. Kitaip sakant - JRock dievas. Kuria nuostabią lyric'ą.

…That naked king, the naked idiot
That naked king, he has donkey ears
It must not be said
It must not be heard
Even if it's realized in the mind of a child
It endures being simmered, inside of a hole…”




Nemoku paaiškinti ką jaučiu kai jo klausau… Nuostabus jausmas. Kažkoks ilgesys, linksmumas, nuliūdimas, susidomėjimas, nusivylimas, atsigavimas… Tą pačią akimirką jaučiu molijonus jausmų. Tikrai, nuostabus atlikėjas…




“…Anyway, it was born to this world
Slender, long, and sticky, never never
That lovely girl is a super sonic slimy hooker
Have you seen them? The sticky people of the stars of this same earth…”



Šiaip ar taip, Hide jau miręs. Buvo padaryta išvada, jog po vieno vakarėlio jis ėjo iš dušo. Rankšluostį  buvo apsivyniojęs aplink kaklą. Ėjo, paslydo ir netyčia rankšluostis užsikabino ant durų rankenos. Taip jis netyčia pasismaugė.
Tiesą sakant, man labiau atrodo, kad jis nusižudė. O gal jis papraščiausiai atliko savo misiją? Na, į šitą klausimą tikrai sunku rasti atsakymą.


Keli mėnesiai meditacijos, astralinių kelionių, sąmoningų sapnų ir visi atsakymai pas Tave..^^

Rodyk draugams

~Ilgesys~ 2007 Kovo 12

Naktis.

Išeinu į lauką.

Pilna žvaigždžių.

Kažko labai ilgiuosi.

Noriu grįšt namo.

Šaukiu kodėl aš čia, kodėl turėjau čia ateiti.

Paklausiu savęs ar sapnuoju.

Atsibundu…

Rodyk draugams