BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Bacteria

Geografija.
Sėdėjau su drauge.
Paskutiniu metu nebesėdžiu viena.
Klasiokė padavė jai raštelį “Labas! Gal susitaikom ir vėl sėdim kartu?”.
Juokinga, bet taip jau būna mano klasėje.Tokios nesąmonės.
Draugė jai atrašė “Gerai, bet su Indre visvien draugausiu.”.
Tada vis klausinėjo ar nepykstu ir t.t.
Bet KODĖL turėčiau pykt? Už ką..?

Kiek pasaulyje daug kvailų žmonių…
Ir išvis… Viskas taip kvaila. Visur.
Ypatingai kai žmonės vieni kitiem sako “aš Tave myliu”.
Arba tie “draugai”.
“Draugai”, kurie išplepa visas Tavo paslaptis, kuriais negali pasitikėti.
Tai nervina. Nesąmonė.
Žmonės išvis yra tokie kvaili, taip nieko nesupranta…
Jie tokie savanaudžiai…
Tiesiog kvailiai.
Jiems pinigai stovi pirmoje vietoje.
Jie nėra dvasingi, nėra kažkuo ypatingi.
Jie nuobodūs. Jie nugyvena nereikšmingą ir idiotišką gyvenimą.
Ir jie tik kenkia. Kaip parazitai.
Bakterijos….
Jie nekenčia žmonių, kurie jiems kenkia, bet kartais net nepastebi kaip kenkia kitiems.
Sako, kad savižudybė blogai, bet patys prie jos priveda.
Ir jie to nesupranta. Jie nemato ką daro blogai.
Visur ir visada nori, kad juos gerbtų, bet negerbia kitų.
Ir galėčiau vardint ir vardint…
Bet nebenoriu. Liūdna apie tai galvot.
O taip norėtūsi, kad būtų kitaip… Taip norėčiau, kad jie nebūtų tokie kokie yra…
Kiek visko pakeisčiau…

Žinoma, yra ir normalių. Tikrai yra.
Benita, Diana, Kotryna, mano viena mokytoja… Ir daugiau nepažįstu.
Nors ir šiaip labai mažai turiu pažįstamų, bet matau kaip visi elgiasi, kaip kalba, ką daro…

Tiek daug atiduočiau, kad jie į viską žėtų kaip aš…
Norėčiau, kad į lietų žiūrėtų ne kaip į vandens lašus,
į žvaigždes - ne kaip į juodą lapą su mažais baltais taškučiais…
Kad bent kartą pasijaustų kaip gyvūnas zoologijos sode.
Arba medžiojamas kiškis,
pamatytų savo kūną kaip valgomą mėsą, kaip skerdžiamą kiaulę.

Ir visiškai nebežinau ką čia veikiu. Žmonių pakeist neįmanoma…
Na, taip, turiu atlikt misiją ir jau maždaug žinau kokia ji.
Bet tai sunku. Labai sunku…
Šiaip ar taip, žmonės to neverti. Neverta dėl jų stengtis.
Patys pridirbo nesąmonių - tegul patys ir gelbėjasi.
Susinaikins savo planetą ir gerai.
Kas man? Geriau nesuksiu galvos dėl jų.
Bet gyvūnai. Gaila man tų mažų bejėgių padarėlių, kurie turi kentėt per žmones.
Per didelę žmonių galią, kai žmonės net patys to nesupranta.
Jie nepagalvoja kiek visko gali, jiems svarbu galėt daugiau…

Labai liūdna…

Rodyk draugams

Scanner

Neseniai vėl gryžo mano nesveikas optimizmas…
Vėl juokiuosi iš visko.
O dar neseniai vėl vos nepradėjau pjaustytis…
Ir nebeišeina apsiverkti.
Kad ir kaip norėčiau…
Net per “Moon Child” neverkiau!
Ir per paskutinį Due le Quartz gyvą koncertą. Kai Miyavi ir vokalas verkė.
Kur mano jautrumas pabėgo?!

Na, bent šypsausi, nes man tikrai linksma ir nebesu kaip lėlė…

Dar susitvarkė sukandimas.
Po sesės smūgio į dantis, kelias dienas sukandimas buvo blogas.
Och, ta mano sesė…
Nebepykstu ant jos.
Žinau, jog ji dar pasigailės.

Jup, kažkas man šnabžda, kad visi kas man kažką blogo padarė - gailėsis.

Vėl linksmai gyvenu…^^

Rodyk draugams

Auuu….

Au…..
Noriu mirt. Labai.

Buvo taip, kad sesė pradėjo lįst, rėkt…
Susiginčijom.
Ji atbėjo, norėjo nuimt man ausines ir už  plaukų smarkiai patempė.
Čiupau jos plaukus ir rėkiau “patinka?!”.
Tada man ji vožė į dantis.
Skauda… Labai.
Iš burnos bėga kraujas, lūpa sutino.
Dantys net kliba.
Baisu…

Viskas, nusižudysiu. Atsibodo taip gyvent. Nėra dėl ko… Visi padugnės. nekenčiu žmonių. Savanaudžiai idiotai.

Rodyk draugams